Kampanijos el. svetainė Baltijos šalims:
Kampanijos el. svetainė Baltarusijai:

Apie tyrimus

Problema

istirk-savo-aplinka

Išsami visų tyrimų, atliktų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, ataskaita.

Pramonėje naudojama šimtai žmogaus sukurtų dirbtinių cheminių medžiagų ir jų junginių. Dalis jų turi išskirtines neigiamas savybes: kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą. Pavojingas chemines medžiagas mažais kiekiais šiandien leidžiama naudoti tiek kosmetikoje, tiek statybinėse medžiagose. Kasdien naudojame daug įvairių gaminių ir dėl to tiek aplinkoje, tiek mūsų organizme kaupiasi pavojingų cheminių medžiagų „kokteilis”, kurio galimas neigiamas poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas.

Tyrimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą kasdieniuose gaminiuose bei parodyti, kaip šios cheminės medžiagos gali atsirasti mūsų organizuomuose.

2013-2015 m. Lietuvoje atlikti 10-ties savanorių kraujo, jų namų dulkių bei gaminių tyrimai,Latvijoje – patalpų (vaikų kambarių) oro, gaminių tyrimai, Estijoje – 10-ties savanorių kraujo, gaminių tyrimai.

KOKIOS MEDŽIAGOS BUVO TIRIAMOS?

Plačiausiai tyrėme tris labiausiai paplitusias pavojingų cheminių medžiagų grupes pagal tai:

  • kurių medžiagų savybes ir jų poveikį tiria užsienio ir Lietuvos mokslininkai;
  • kurios nesudėtingai aptinkamos kraujyje;
  • kurios plačiai naudojamos įvairaus pobūdžio gaminiuose;
  • kurios dažniausiai siejamos su neigiamu poveikiu sveikatai (pavyzdžiui, endokrininės sistemos trikdymu).

Ftalatai

Naudojami kaip priedai plastikų gamyboje ir suteikia plastikui lankstumo. Ftalatų yra PVC dangoje, žaisluose ar dušo užuolaidose, taip pat kosmetikoje kur jie naudojami kaip emulsikliai ir yra sintetinių kvapų sudedamoji dalis. Kai kuriuos ftalatus Europos Sąjungoje (ES) draudžiama naudoti žaislų gamybai, o kituose gaminiuose leidžiama tik iki <0,1 % gaminio masės. Yra tokių, kurių naudojimas visiškai nekontroliuojamas.

Polibrominti difenilo eteriai 

Degumą mažinančios medžiagos (sutrumpintai – PBDE). Jie aptinkami balduose, tekstilėje,  statybinėse medžiagose, automobiliuose, elektronikos prietaisuose. Kai kuriuos šios medžiagų grupės junginius naudoti draudžiama. Junginys pavadinimu „dekaBDE“ uždraustas tik elektros ir elektronikos įrangoje, gaminamoje ES.

Perfluorinti junginiai

Medžiagos, kurios suteikia gaminiams tokių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui bei riebalams (sutrumpintai – PFOA ir PFOS). Naudojami riebalų nesugeriančioje pakuotėje, kilimuose, balduose ar impregnuotuose drabužiuose, tefloninėse keptuvėse. Vieno iš junginių – PFOS – naudojimas ES yra ribojamas, t.y. leidžiama naudoti su tam tikromis išimtimis. Kito junginio – PFOA –naudojimui kol kas ribojimų nėra. 2013 m. numatoma svarstyti, ar jį įtraukti į REACH reglamento didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą.

Plačiausiai tirtų medžiagų lentelė.

Taip pat tirti:

Sunkieji metalai

Kiekvienam organizmui reikia tam tikro metalų kiekio tam, kad būtų sveikas. Tačiau sunkieji metalai yra toksiški, kaupdamiesi organizme jie slopina normalius organizmo procesus. Jei organizmas sukaupia didelius sunkiųjų metalų kiekius – susergama. Gamybos metu draudžiama į gaminius dėti sunkiųjų metalų, tačiau maži kiekiai laikomi priemaišomis ir leistini netgi žaisluose.

Lakieji organiniai junginiai

Patalpų ore tyrėme alergizuojančias kvapiąsias medžiagas (pvz., limonene, pinene) ir lakiuosius organinius junginius (LOJ). Lakieji organiniai junginiai plačiai naudojami gaminant statybines medžiagas, baldus, valiklius ir higienos priemones. Šios cheminės medžiagos vadinamos lakiomis, nes kambario temperatūroje garuoja ir patenka į patalpos orą. Gyvenamųjų patalpų ore vidutiniškai nustatoma nuo 50 iki kelių šimtų atskirų lakiųjų organinių junginių. Kai kurios iš šių medžiagų skleidžia nemalonų kvapą, tačiau daugelis neturi visiškai jokio kvapo, jei į orą patenka nedideliais kiekiais. Beveik visi lakieji organiniai junginiai dirgina kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą, svaigimą, pykinimą. Kai kurių lakiųjų organinių junginių ilgalaikis neigiamas poveikis – lėtinės ligos ir vėžiniai susirgimai. Kiti lakieji organiniai junginiai laikomi toksiškai nuo tam tikros koncentracijos.

Kaip vyko tyrimai?

Lietuvoje

  • 2013 m. pavasarį  buvo atrinkti 10 savanorių, kurių kraujyje ir namų dulkėse tiriamos minėtos medžiagos;
  • 2013 m. pavasarį kraujo mėginiai buvo imami viešai, dalyvaujant žiniasklaidai. Procedūrą atliko kvalifikuoti medicinos specialistai. Tyrimui reikalingas kraujo mėginys  – 50 ml. Palyginimui – iš kraujo donoro paimama 450 ml kraujo, t.y. 9 kartus daugiau;
  • 2013 m. pavasarį-rudenį namų dulkių mėginius ėmė Baltijos aplinkos forumo specialistai pagal tyrimų laboratorijos pateiktą metodiką. Su tyrimų savanoriais buvo iš anksto susitarta dėl tinkamos datos, nes savaitę prieš ėmimą namai nuo dulkių turi būti nevalomi;
  • 2013 m.vasarą ftalatų tyrimams atrinkti gaminiai. Gaminius atrinko Baltijos aplinkos forumo ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai. Iš įvairių prekybos centrų ir parduotuvių paimti 67 gaminiai (lėlės, dušo užuolaidos, tapetai ir kiti);
  • Tyrimams paimti mėginiai buvo siunčiami tyrimams į akredituotas laboratorijas užsienyje bei Lietuvoje. Pasirinktos 4 skirtingos laboratorijos, kadangi ne visos turi įsisavintus metodus šiems tyrimams atlikti, taip pat atsižvelgta į kainą, turimą panašių tyrimų atlikimo praktiką. Kraujo tyrimus atliko laboratorija TNO Olandijoje (Netherlands Organisation for applied scientific research TNO, www.tno.nl), dulkių – laboratorija Eurofins Švedijoje (http://www.eurofins.com/), kosmetikos – Vokietijos laboratorija PiCA (PiCA Prüfinstitut Chemische Analytik GmbH, http://www.pica-berlin.de/), kiti gaminiai buvo tirti Lietuvoje, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (www.nvspl.lt).
  • Apibendrinti laboratorinių tyrimų rezultatai buvo pristatyti ir aptariami viešai drauge su įvairių sričių specialistais. Visuomenė raginama pagalvoti apie galimą ilgalaikę pavojingų cheminių medžiagų naudojimo riziką ir jos vengimo būdus. Kadangi pirmojo pristatymo metu koncentruotasi į kraujo tyrimus, dulkių tyrimų rezultatai pristatyti vėliau atskirai.
  • 2015 metais atlikti papildomi gaminių tyrimai: rentgeno fluorescensijos spektrometru ištyrėme 100 savanorių vaikų žaislų dėl taršos sunkiaisiais metalais. 5 metaliniai ir plastikiniai dažyti automobiliukai vėliau buvo tiriami akredituotoje laboratorijoje; taip pat tyrėme 7 skirtingų rūšių higieninius įklotus dėl taršos ftalatais ir lakiaisiais organiniais junginiais.

Latvijoje

  • 2013 m. Latvijoje buvo tiriamos lakios pavojingos cheminės medžiagos 15 vaikų kambarių ore. Kampanijoje pareiškė norą dalyvauti virš 100 savanorių iš Latvijos. Patalpos tyrimams pasirinktos taip, kad būtų kaip galima didesnė įvairovė, tiek atsižvelgiant į patalpų apdailą, tvarkymą, tiek į geografinę vietą. Buvo atliekami oro tyrimai sename pastate, naujame pastate, nesenai renovuotame pastate, kambaryje, kuriame tvarkomasi naudojant daug skirtingos buitinės chemijos ir kambaryje, kuriame buitinė chemija nenaudojama iš viso. Kiekviename oro mėginyje tirta virš 40 skirtingų cheminių junginių. Tyrimas kiekviename kambaryje užtruko apie 3 valandas. Kiekvieno mėginio ėmime dalyvavo laboratorijos, kurioje vėliau buvo tiriami mėginiai, atstovas.
  • Atlikus vaikų kambarių oro mėginių tyrimus ir nustačius, kad juose apstu lakiųjų organinių jungių, 2014 m. 36 mediniuose gaminiuose ieškota formaldehido. Gaminiai įsigyti Latvijos parduotuvėse, pasirinkti tokie produktai, kurie labai dažnai naudojami vaikų kambariuose – klijuotos medžio drožlių plokštės, grindų plokštelės, supamasis arkliukas ir kt.
  • 2015 metais atlikti papildomi gaminių tyrimai: tirti 25 etileno vinilacetatiniai gaminiai (EVA), kuriuose ieškota lakaus organinio junginio – formamido.
  • Gaminiai iš Latvijos parduotuvių – tirti Latvijos “LatSert” laboratorijoje (www.latsert.lv), oras – Latvijos “Vides Audits” laboratorijoje (www.videsaudits.lv).
  •  Patalpų oro tyrimo Latvijoje rezultatai buvo pristatyti Lietuvos žiniasklaidai.

Estijoje

  • 2013 m. pavasarį  buvo atrinkti 10 savanorių, kurių kraujyje tiriamos minėtos medžiagos;
  • 2013 m. pavasarį kraujo mėginiai buvo imami viešai, dalyvaujant žiniasklaidai. Procedūrą atliko kvalifikuoti medicinos specialistai. Tyrimui reikalingas kraujo mėginys  – 50 ml. Palyginimui – iš kraujo donoro paimama 450 ml kraujo, t.y. 9 kartus daugiau;
  • 2015 metais atlikti gaminių tyrimai: tirta 12 žaislų: 11-oje ieškota ftalatų, o 1-ame – sunkiųjų metalų;
  • Kraujo tyrimus atliko laboratorija TNO Olandijoje (Netherlands Organisation for applied scientific research TNO, www.tno.nl) Gaminiai iš Estijos parduotuvių buvo tirti Estijos centrinėje sveikatos tarybos chemijos laboratorijoje (http://www.terviseamet.ee/en/laboratories/central-laboratory.html).

Ar kraujo tyrimai unikalūs?

Pavojingų cheminių medžiagų tyrimai kraujyje nėra plačiai paplitę, nes trūksta patvirtintų medicininės diagnostikos metodų, kurie padėtų susieti organizme rastas pavojingas chemines medžiagas bei jų koncentraciją su konkrečiomis ligomis. Trūksta ir medicinos specialistų, kurie galėtų tokių tyrimų rezultatus interpretuoti. Todėl pavojingos cheminės medžiagos žmogaus organizme tiriamos tik mokslinių tyrimų bei duomenų rinkimo tikslais.

„Pagalvok, kaip perki“ ir tyrimų idėja remiasi panašios 2003-2006 metais Pasaulio Gamtos Fondo (WWF) vykdytos, plataus atgarsio visoje Europoje sulaukusios tarptautinės informacinės kampanijos „DetoX“ patirtimi. Kampanija vienu metu vyko 13-koje šalių, jos metu buvo tiriamas šimtų savanorių kraujas, tarp jų – 40-ties Europos Parlamento narių, 14 Europos šalių ministrų, medikų, mokslininkų, žymių žmonių, taip pat – trijų kartų atstovų iš 13 europiečių šeimų. Tyrimų rezultatai parodė, kad visų savanorių kraujyje yra patvarių, toksiškų ir gyvuose organizmuose besikaupiančių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilių“.

Tyrimo rezultatai vėliau buvo naudojami kaip argumentas, skatinantis griežtesnio cheminių medžiagų reguliavimo atsiradimą Europos Sąjungoje. Kampanija sulaukė didelio žiniasklaidos, politikų bei įvairių tarptautinių organizacijų dėmesio ir palaikymo bei prisidėjo prie viešos diskusijos apie neigiamą pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai.

Išsamiau apie kampaniją „DetoX“ skaitykite čia (anglų k.).

Ar kraujo tyrimai neprieštarauja bioetikai?

Baltijos aplinkos forumas raštu (2012 09 21) kreipėsi į Lietuvos Bioetikos komitetą prašydami paaiškinti, ar planuojamas laboratorinis tyrimas visuomenės švietimo tikslais yra laikytinas biomedicininiu tyrimu, kuriam reikalingas Bioetikos komiteto leidimas. 2012 10 09 gautame rašte teigiama, jog akcija, atliekama visuomenės švietimo tikslais, neatitinka biomedicininio tyrimo sampratos, pateikiamos Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme, todėl Lietuvos bioetikos komiteto ar regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas planuojamai veiklai  nėra reikalingas.

Savanoriai

DSC_7213Lietuvoje kraujo ir dulkių tyrimuose dalyvavo 10 savanorių. Jie buvo atrinkti iš daugiau nei 200 norinčiųjų.

Kiekvienas savanoris:

  • Yra pasiryžęs keisti kasdienio vartojimo įpročius dėl sveikos gyvensenos ir švaresnės aplinkos;
  • Domisi aplinkosauga ir kasdien naudojamų gaminių sudėtimi;
  • Pasiryžęs skleisti visuomenei žinią apie sveikatai ir aplinkai palankesnę gyvenseną.

Atrinkti savanoriai pasirašė sutikimą duoti kraujo, namų dulkių mėginių bei prisidėti prie tyrimų rezultatų sklaidos.
Apie individualius tyrimų rezultatus visi dalyviai buvo informuoti asmeniškai ir daugelis jų sutiko, kad informacija apie tyrimų rezultatus būtų skelbiama viešai visuomenės informavimo tikslais. Sutikusių tai padaryti savanorių informaciją galite matyti spragtelėję ant jų nuotraukų.

DSC_6751 Erica_jennings Jurgis-dizdiulis Zymantas_20102_small copy 2 ausra copy vytautasK
Živilė Kropaitė  Erica Jennings Didžiulis  Jurgis Didžiulis  Žymantas Morkvėnas  Aušra Kažemikaitienė  Vytautas Kažemikaitis
Untitled1 PirmLinas justina
  Gediminas Čapkauskas  Linas Jonauskas Justina Balnaitė

 

Rezultatai

Kraujo tyrimai

Labiausiai visuomenę sujaudino kraujo tyrimų rezultatai. Visų savanorių kraujas yra užterštas pavojingų cheminių medžiagų kokteiliu – aptikta 15 skirtingų medžiagų iš 28 tirtų.

Lentelėje pažymėtos kraujo mėginiuose tirtos ir rastos medžiagos, jų naudojimo priežastys, poveikis ir teisinis reguliavimas:

Medziagos

Pavojingų medžiagų koncentracijos savanorių kraujyje skiriasi, tačiau galimas neigiamas poveikis gali priklausyti nuo daugybės faktorių – amžiaus, gyvenamosios vietos, darbovietės, medžiagų apykaitos, lyties ir kitų veiksnių. Pasaulio mokslininkai nuolat diskutuoja ir dar nėra nustatę nepavojingų ribinių koncentracijų (tokių, kurios dar nekelia pavojaus žmogaus sveikatai), todėl pasakyti, ar rastos koncentracijos Lietuvoje ir Estijoje kelia rimtą pavojų žmogaus sveiktai, šiuo metu neįmanoma. Svarbiausia – šios medžiagos į mūsų organizmą apskritai neturėtų pakliūti. Nerimą kelia tai, kad rastos medžiagos yra siejamos su vėžiniais susirgimais, vystymosi, vaisingumo sutrikimais bei kitomis lėtinėmis ligomis.

Gaminių tyrimai

  • Beveik 40% iš Lietuvoje tirtų gaminių ftalatų koncentracija buvo didesnė nei 0,1% gaminio masės.
  • Nerimą kelia tai, kad 6 lėlėse iš 10, ftalatų koncentracija viršijo leistiną normą (0,1% svorio) nuo 191 iki 322 kartų. Tyrimų metu taip pat nustatyta, kad rinkoje yra kosmetikos gaminių, neatitinkančių ES teisės aktais keliamų reikalavimų: viename nagų lake aptikta draudžiamo dibutil ftalato (DBP), 2 kvepaluose – dietilftalato (DEP). Vieni iš kvepalų yra vaikiški, skirti mergaitėms.
  • ištyrus formaldehido koncentraciją Latvijoje įsigytuose mediniuose gaminiuose nustatyta, kad visi tirti mediniai gaminiai yra klijuoti formaldehido turinčiais klijais. Šie produktai atitinka ES galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau vadovaujantis ES ekoženklinimo kriterijų nei vienas iš tirtų produktų netenkintų. Didžiausios formaldehido koncentracijos nustatytos vaikiškuose supimosi arkliukuose, kurie pagaminti Latvijoje.

Dulkių tyrimai

  • Dulkėse dažniausiai aptiktos medžiagos – ftalatai. Vienas dulkių mėginys užterštas dideliais kiekiais polibromintųjų difenilo eterių. Dažniau ir kruopščiau valomi namai mažiau užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Patalpų oro tyrimai

  • Patalpų oro tyrimai atskleidė, kad namų patalpų oras yra užterštas kancerogeninėmis ir alergeninėmis medžiagomis – formaldehidas nustatytas nekenksmingas koncentracijas patalpų ore viršijo dešimt kartų. Pakartotinas patalpų oro tyrimas parodė, kad atidesnis naudojamų gaminių pasirinkimas ir tinkamas kambarių vėdinimas ženkliai sumažina pavojingų medžiagų koncentraciją patalpų ore. Vaikų kambarių ore nustatyta dideli kiekiai lakiųjų organinių junginių, ypač tolueno. Nustatyta nekenksminga tolueno koncentracija patalpų ore viršijama 2-13 kartų visuose oro mėginiuose. Vaikų kambariai taip pat užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip limonenas, pinenas ir kt., šių medžiagų nekenksminga koncentracija viršyta 2-8 kartus 11 iš 15 tirtų mėginių.

 

Plačiau apie tyrimus, jų rezultatus – išsamioje tyrimų ataskaitoje.

istirk-savo-aplinka

 

Rekomendacijos

  • Endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai mokslinių tyrimų šiai dienai nepakanka, norint uždrausti tokių medžiagų naudojimą gaminių gamyboje, tačiau mes siūlome laikytis atsargumo principo ir kai tik įmanoma, vengti tokių medžiagų patekimo į mūsų organizmą.
  • Mūsų kampanijos rezultatai labai panašūs į kitų pasaulyje pastaruoju dešimtmečiu vykdytų kampanijų ir akcijų rezultatus – matome, kad nepaisant griežtėjančio reguliavimo ir cheminių medžiagų naudojimo reglamentavimo pavojingos medžiagos vis dar plačiai paplitusios mūsų aplinkoje ir plataus vartojimo prekėse.
  • Mes siekiame, kad pavojingų medžiagų naudojimas plataus vartojimo prekių gamybai būtų griežtinamas – toksiškas, linkusias kauptis organizme, patvarias ir endokrininę sistemą pažeidžiančias medžiagas iš viso uždraudžiant naudoti tokių gaminių gamybai. Dabar taikomi ribojimai neužtikrina maksimalios naudotojo sveikatos apsaugos.
  • Pramonė privalo prisiimti atsakomybę už gaminamų, importuojamų, parduodamų gaminių kokybę ir sudėtį, todėl skaitiname vartotojus reikalauti informacijos apie gaminių sudėtį ir ieškoti alternatyvių produktų be pavojingų cheminių medžiagų.
  • Domėdamiesi, atidžiai skaitydami etiketes ir rinkdamiesi gaminius be pavojingų cheminių medžiagų galite apriboti jų plitimą, nedidinti jau esančios pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Jūsų organizme ir kartu prisidėti prie mažiau kenksmingų alternatyvių gaminių paklausos augimo.

Daugiau informacijos

Kampanijos „Pagalvok, kai perki“ koordinatorė Lietuvoje

Cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė, el.p. laura.stance@bef.lt